books

Šie mokslo metai buvo turtingi patirčių, pažinčių, suvokimo, kiek daug dar nežinau. Kartais “grauždavau” save, kaip aš galiu mokyti kitus, jei pati dar pradinukas. Kartais save ramindavau, kad entuziasmas ir noras, “atperka” trūkumus. Vasaros skaitiniuose ieškau pastiprinimo trimis temomis: 

1-Mokytojo autoritetas, mokinių įgalinimas, “įnorinimas” atlikti jiems pavestus projektus.

2-Dirbtinis intelektas.

3-Verslumo skatinimas.

Manau, vadovais mes iš dalies esame visi. Įvairiuose socialiniuose santykiuose, gal šeimoje, o gal savo mokiniams.  “Vadovas per 24 h. Gyvybiškai svarbūs patarimai augantiems vadovams.” Tomas Misiukonis, Almanta Jakštaitė – Vinkuvienė. Mano biblija, kurią atsiverčiu, prireikus kokybiškos informacijos apie “ištikusią” situaciją, ar klausimą. “Empatija – būtina kiekvienų santykių sudedamoji dalis. Tačiau pastangos ją rodyti turi ribas. Taupykite save ir duokite tokią galimybę kitiems“,  “Leiskite sau būti netobulam – kartais atsitraukite ir pasidžiaukite kitais. Bendradarbiauti su kolegomis yra kur kas įdomiau ir naudingiau nei juos kontroliuoti”, “Baimė prarasti statusą riboja ugdymo iniciatyvas ir patyrusių kolegų motyvaciją”, “Tikrasis rūpinimasis rodomas ne už ją (komandą) dirbant, bet įtraukiant į darbą ir dirbant jos labui”.

“Pradėkime nuo klausimo kodėl. Kaip puikūs lyderiai įkvepia veikti.” Simon Sinek.  “Kai konkuruoji su visais, niekas nenori padėti. Bet kai konkuruoji su savimi, padėti nori visi.”, “Geros kompanijos nesamdo žmonių su tam tikrais gebėjimais ir jų nemotyvuoja; jos įdarbina jau motyvuotus ir juos įkvepia”, “Jei nesuteiki motyvuotiems žmonėms, kuo tikėti, ko nors didesnio už jų darbą, kad galėtų to siekti, jie pradės ieškoti kitos veiklos ir jūs liksite dirbti su tais, kurie neišėjo”, “Ji puiki vadovė, nes suvokia, kad pelnyti organizacijos pasitikėjimą – nereiškia daryti visiems įspūdį, tai reiškia tarnavimą tiems, kurie jai pavaldūs”, “Sėkmė – tai komandinis sportas”, “Visada yra kitas maršrutas”.

„Dirbtinio intelekto supervalstybės“ Kai-Fu Lee sukėlė daug apmąstymų:

* ką dabar galiu patarti savo vaikams, mokiniams, jei DI galės atlikti daugelį darbų už mus? 

* mano tėtis sakydavo: purvinos rankos, švarūs pinigai, dirbk sunkiai, tik tada turėsi. Na tai aš ir pildau tą programą – darboholizmas mano sritis 🙂

* bet kai turėsime dalintis darbo vietą keliese, ar neturėsime jokio darbo – kaip tada save identifikuosime? Aš prisistatau kaip mokytoja, mentorė ir dievinu kalbėti apie šią veiklą… Su kuo sieja save bedarbis?

* kai turėsime daug laisvo laiko ir galėsime jį skirti tam, kam čia esame – meilei, bendravimui, dėmesiui artimiesiems. Autorius siūlo idėją, kad senelių priežiūra, vaikų auginimas, visos kitos veiklos, skirtos padėti žmonėms, su jais bendrauti, taptų atlygintina ir mus įprasminančia veikla.

* mielai priimsiu DI pagalbą mokymo procese, nes tos mokyklos, kurios dirba konvejerio principu liūdina ir nukerta bet kokį vaikų smalsumą: “DI, turintis gebą suvokti, pažinti ir teikti rekomendacijų, parinks ugdymo procesą kiekvienam mokiniui ir suteiks mokytojams daugiau laiko individualioms konsultacijoms”, “DI istoriją kuriame mes”.

Kai dvyliktokai užsiminė, kad turi verslo idėjų, “projektėlį tokį va gal bandytų”, sukirbino mintį, užvesti ant kelio, tikėjimo, ar bent jau susidomėjimo mokinius, kad yra toks variantas – susikurti sau darbo vietas, ne tik laukti, nesėkmingai kandidatuoti, ar lėtai kilti karjeros laiptais, gauti mažas algeles ir skųstis. Iš ekonominės, buhalterinės pusės irgi galiu šiek tiek pakonsultuoti. Antreprenerio požiūris. Larry C. Farrell (still in progress) renkuosi idėjas, mintis, randu patvirtinimus.